Sąmoningi asmenybės bruožai: apibrėžimas, tipai, raidos būdai

Be abejo, daugelis yra susipažinę su situacija, kai žmonės, pateisindami savo silpną valią ar valios stoką, bando tai nusijuokti, sakydami, kad jie turi stiprybės ir valios, tačiau nėra valios jėgos. Pažvelkime, kas yra valia, ar ji suteikiama visiems, ar ji gali būti plėtojama ir kaip.

Žmogaus psichologijos srities specialistai skiria didelį dėmesį asmenybės bruožų tyrimui ir diagnozavimui, įskaitant išsamų tokios asmens kokybės kaip valios apibūdinimą. Asmenybės stipriosios lyties savybės yra daugybė įvairių būdingų bruožų, apibūdinančių asmenį kaip emociškai, moraliai ir dvasiškai stiprų. Būti tvirtu reiškia parodyti tokias savybes:

• kryptingumas;
• ryžtas;
• užrakto greitis;
• Kantrybė
• drąsa
• energija
• iniciatyvumas;
• atkaklumas;
• principų laikymasis;
• organizacija;
• disciplina;
• savikontrolė.

Jei asmenyje tokių charakterio savybių nėra arba yra jų priešingybės, tai rodo silpnai išvystytą asmenybės norą ir neigiamą charakterį. Savanoriškos savybės dažniausiai įgyjamos ir plėtojamos įgyjant gyvenimo patirties.. Žinoma, pagrindas asmenybės vystymuisi yra klojamas genetiškai žmogaus psichikoje, tačiau tas ar tas charakterio vaizdas yra puoselėjamas auklėjant žmogų vaikystėje ir paauglystėje. Bėgant metams, iki tam tikro amžiaus, jau galima spręsti ir įvertinti esamą asmenybės įvaizdį.

Jei asmenybės formavimosi procesas turėjo palankias sąlygas vystytis valios savybėms, tada visą gyvenimą jos bus stabilios ir stabilios, o jų pasireiškimas nepriklausys nuo jokios konkrečios situacijos. T. y., Žmonės, kurie turi tvirtą ir atkaklų, visada tai turės bet kokiomis aplinkybėmis, o ne kiekvienu atveju. Žmogus gali turėti tiek individualių norų, tiek jų derinį. Pastaruoju atveju mes kalbame apie ypatingą charakterio stiprumą ir visiško galios buvimą jo asmenybei.

Sąmoningos žmogaus savybės paprastai skirstomos į pagrindines arba pirmines (jos taip pat yra emocinės-valios) ir sisteminės (moralinės-norinčios arba moralinės-norinčios). Pirminės savybės, kaip taisyklė, genetiškai yra nustatomos žmogaus psichikoje ir yra sisteminių savybių vystymosi pagrindas.

Jų sąrašas yra gana platus ir apima ne tik teigiamas, bet ir neigiamas savybes. Apsvarstykite pagrindines teigiamas savybes, tarp kurių yra energija, kantrybė, savikontrolė ir drąsa.

Energingas žmogus sugeba iš karto priimti sprendimus ir greitai veikti. Tuo pačiu metu jis į procesą nukreipia maksimalų fizinių ir emocinių jėgų kiekį. Jis visada yra pozityviai nusiteikęs, jokie sunkumai negali jo sustabdyti, priešingai, jie tik sužadina jame jaudulį.

Panašūs žmonės nuolat kurti planus, kelti naujus tikslus, pritraukti ir tempti kitus žmones kartu su jais. Jie visada stengiasi materializuoti savo mintis, visa jų esmė gali virsti neišsemiama energijos srove ir tuo pačiu užkrėsti kitus. Šiuo atveju energija, kaip asmenybės savybė, nėra siejama nei su fiziologine, nei su temperamento energija. Tai skirtingos sąvokos.

Žmonės su kantrybe pasiekti norimų pastangų, nesvarbu, net ir bloga sveikata, bendras negalavimas, nuovargis ar galvos skausmas negali jų sustabdyti ar priversti sulėtinti jų veiklą. Silpnos valios žmogus paprastai pasiduoda tokių neigiamų būsenų galiai ir visų atvejų vykdymą perkelia į vėlesnę datą.

Kantrybė kai kuriais atvejais gali būti priešinga energijai, nes pastaroji reikalauja greitos reakcijos ir veiksmų. O kantrybę lemia gebėjimas ilgai laukti, atkakliai ir metodiškai artėti prie tikslo, net jei jis dar toli, išlaikant santūrumą ir ramybę, kai veiklos rezultatai vis dar nepastebimi. Tačiau kantrybės negalima tapatinti su pasyviu žmogaus pobūdžiu.

Jausmai ir emocijos nesugeba perimti valdžios asmeniui, kuris turi savitvardą. Nuolatinis savęs valdymas leidžia viską apmąstyti, pasverti ir nesiimti impulsyvių veiksmų, o tai paprastai lemia esamų veiklos rezultatų sunaikinimą. Žmogus, turintis aukštą savikontrolės lygį, išlieka emociškai subalansuotas, net jei planai dėl kokių nors nenumatytų priežasčių žlunga, o kelias nukrypsta nuo nustatyto kurso. Agresija, panika ar apatija pasireiškia ne tiems, kurie turi savikontrolę.

Drąsa yra sąmoningas darbas įveikiant įvairias baimes. Tai leidžia nepasiduoti baimei, trukdančiai siekti tikslų. Tuo pačiu metu žmogus žino apie visus galimus pavojus ir pavojus, tačiau vis tiek išlaiko psichinį stabilumą ir veiklos kokybės lygį. Nepainiokite drąsos su kvailu neapgalvotumu, dėl kurio sveikatai ir gyvybei kyla beprasmis pavojus. Toks elgesys sukelia ne drąsą, o norą sulaukti kitų džiaugsmo ir pagyrų.

Savanoriškos savybės, kurios bus aprašytos žemiau, buvo vadinamos „sisteminėmis“, nes kiekvienas iš jų yra sudėtinio kelių vienkrypčių charakterio bruožų derinio rezultatas. Pavyzdžiui, drąsa gali būti vertinama kaip drąsos, energijos ir savikontrolės derinys. Šios savybės apima emocinę asmenybės pusę - tiek intelektualinę, tiek dvasinę. Jei asmenyje pirminės valios savybės yra silpnai išsivysčiusios, tada jų pagrindu išsiugdyti sistemines savybes yra labai sunku.

Jau iš pavadinimo aišku, kad pagrindinis dalykas šiame darbe yra tikslo siekimas. Šis noras turi būti sąmoningas ir aktyvus bei sukelti tam tikrų rezultatų. Jokios vidinės ar išorinės kliūtys negali sustabdyti tikslingo žmogaus kelyje į jo puoselėjamą tikslą. Yra strateginio pobūdžio tikslai, kurių įgyvendinimas gali užtrukti ilgai.

Tokie tikslai nusako asmens principus ir idealus. Norint juos pasiekti, reikalinga disciplina, sugebėjimas stabiliai laikytis plano. Tačiau yra taktiniai tikslai - tiek dieną, tiek mėnesį, tiek ir tt. Gebėjimas jų pasiekti parodo asmens sugebėjimą greitai ir tinkamai pasiruošti darbui, surinkti savo mintis ir jėgas bei laikytis nustatytų trumpų terminų, nepaisant jokių kliūčių ir sunkumų.

Atkaklumas paprastai yra privalomas ryžto palydovas. Dėl šios kokybės nutiestas kelias į sėkmę. Bet taip atsitinka, jei atkaklumą palaiko racionalumas ir aiškus supratimas, kodėl tą ar tą tikslą reikia pasiekti ir kaip teisingai apskaičiuoti jėgas bei veiksmus jam pasiekti, kad nešvaistytume energijos. Atkaklumas leidžia pasiekti ilgalaikių strateginių tikslų, neleidžia žmogui prarasti tikėjimo ir nuotaikos.

Principingas žmogus visada turi savo pažiūras, nuomones ir įsitikinimus. Būtent jie vadovaujasi savo veikloje ir siekdami tikslų. Jis nebijo parodyti savo pozicijos tam tikru klausimu, jis gali apginti savo požiūrį ir bet kokiomis aplinkybėmis išlieka jai tikras. Dažnai sąžiningumas yra suporuotas su sąžiningumu ar teisingumu. Principingų žmonių argumentai, kaip taisyklė, yra pagrįsti, objektyvūs ir tikslingi.

Iniciatyvus asmuo turi energija, drąsa, sąžiningumas, savarankiškumas. Toks žmogus visada pasirengęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir veiksmus. Iniciatoriai paprastai nori pasiekti ne tik asmeninius, bet ir viešus tikslus, veikdami kitų labui. Jie siekia virsmų, sukuria geresnes gyvenimo sąlygas, sutvarko tai, ko reikia. Dažniausiai iniciatyvūs žmonės pasiekia sėkmės socialinėje veikloje ir kūrybiškume. Tai aktyvūs, idėjingi ir kūrybingi žmonės.

Sąmoningų ir subalansuotų sprendimų priėmimas ir laipsniškas jų įgyvendinimas - štai kas yra ryžtingumo pagrindas. Jei pakeliui į tikslus susiduriate su problemomis ir kliūtimis, ryžtingas žmogus nepasiklysta ir nelaukia, kol viskas susiformuos savaime, priešingai, greitai ir neskubėdamas, greitai sukuria naują veiksmų planą ir taip išvengia ar pašalina iškilusias kliūtis. Sprendimas reiškia logikos buvimas veiksmuose ir greitas perėjimas nuo minties prie veiksmo. Todėl negalima painioti ryžtingumo su impulsyvumu, tai nėra tas pats dalykas.

Žmogus, turintis tokią stiprią valią, aiškiai mato norimą tikslą ir žino, kaip nuosekliai eiti pas ją. Jis analizuoja visus savo veiksmus, remdamasis galutiniu rezultatu, kuris turėtų būti gautas pagal jo supratimą. Strategas ne tik sudaro detalų savo veiksmų planą, bet ir teisingai nustato prioritetus. Taip pat sumaniai prisitaiko prie tikslo ir besikeičiančių sąlygų, taip pat atsiranda nenumatytų aplinkybių.

Savarankiškas žmogus išsiskiria savarankiškumu ir gebėjimu išsiversti be pašalinės paramos sprendžiant savo problemas ir siekiant užsibrėžtų tikslų. Tokie žmonės nebijo vienatvės ir nereikia niekam pagalbos. Jų veikla priklauso tik nuo jų. Jie nesinaudoja išorės įtaka, jei tai prieštarauja normalumui ir jų giliems įsitikinimams. Bet tuo pat metu jie sugeba blaiviai ir kritiškai įvertinti savo veiksmus.

Žmogaus valios savybių formavimasis ir vystymasis tęsiasi visą gyvenimą, kai susiduriama su įvairiomis problemomis, kliūtimis, sunkumais ir sunkumais, prireikus priimant tam tikrus sprendimus, nustatant ir siekiant įvairių tikslų. Jie moko gamtos išsaugotos valios ir savisaugos bei išgyvenimo instinktų, protėvių perduodamų protinių ir fizinių sugebėjimų bei galimybių genetinio paveldo ir vaikystės bei paauglystės ugdymo bazės. Bet svarbiausias ir svarbiausias valios jėgos ugdymo motyvas yra asmenybės tobulėjimo troškimas ir noras pasiekti sėkmės gyvenime.

Būdai plėtoti ir stiprinti valios jėgą:

• pradėkite kurtis savyje meilę sveikam gyvenimo būdui ir pabandykite atsikratyti žalingų įpročių, jei tokių yra;
• užsiimti bet kokia sporto šaka (sportininkai visada buvo laikomi viena noringesnių asmenybių);
• registruotis į pomėgių klubą ir reguliariai lankyti užsiėmimus;
• nesvarbu, ką darote, pabandykite apsunkinti procesą, profesionalo valios savybių vystymąsi lemia tai, kad jis nuolat nukreipia savo veiksmų vektorių aukštyn, kad laikui bėgant pastebimas pažengusio tam tikros veiklos mokymo rezultatas ir padidėjęs jo veiksmų efektyvumas;
• Pateikite visus savo planus ir veiksmus analizei, taip pat rezultatus - ir sėkmingus, ir nesėkmingus.

Idealiu atveju valią reikėtų pradėti treniruoti dar vaikystėje. Jei neturėjote laiko to padaryti, tada, kaip sakoma, niekada nevėlu, tiesiog tai padaryti bus sunkiau. Kalbant apie vaikų auklėjimą, čia aktualūs tie patys patarimai, kaip ir suaugusiesiems.

Jei norite ugdyti savyje stiprios valios savybes, tada psichologai pataria taip.

• Pirmiausia turite išmokti pagrįstai nusistatyti tikslus. Negalite iš karto apsikrauti sunkiais darbais. Tai neduos teigiamų rezultatų. Jei pavyks pasiekti pirmą mažą rezultatą, tai sukels džiaugsmą ir pasitenkinimą, o tai bus paskata siekti kito tikslo. Tai yra, išmokite palaipsniui pereiti nuo paprasto prie sudėtingo.
• Patys nuspręskite, kokią sritį naudosite norinčioms savybėms ugdyti. Tai gali būti profesija, hobis, kai kurie kiti pomėgiai. Geriau pasirinkti sferą, kurią pradėsite valdyti nuo nulio. Tai padės pamatyti, kaip greitai ir efektyviai vyksta kūrimo procesas.
• Laikykite sėkmių ir nesėkmių dienoraštį. Sėkmė paskatins siekti naujų sėkmių. Nesėkmių analizė padės pasisemti klaidų patirties ir į tai atsižvelgti ateityje, tačiau turėtumėte pabandyti ramiai elgtis nesėkmingai, suvokdami juos kaip „mokytojus“.
• Pagirkite save už sėkmę (jei dirbate keldami savo vaikų valią, nepamirškite jų pagirti).
• Būkite atkaklūs ir nuoseklūs atlikdami savo veiksmus. Nepamirškite to, ar treniruotės, kaip ir visos kitos, turės būti reguliarios.