Pilnas šizoidinio asmenybės tipo apibūdinimas

Kiekvienas asmuo yra apdovanotas tam tikrais charakterio bruožais, kurie kartu leidžia jį priskirti vienam ar kitam psichologiniam tipui. Sunkiausia diagnozuojant ir gydant yra šizoidinis asmenybės tipas, kuriam būdinga izoliacija ir lakoniškumas. Tokie individai labai išsiskiria iš kitų žmonių, nes jie turi netipinius visuomenės interesus.

Šizoidas yra asmuo, turintis padidintą saugumo poreikį. Jam reikalingas saugiausias egzistavimas, todėl bet kurioje vietoje ir bet kurioje situacijoje jis siekia apsaugos.

Žmonės, turintys šizoidinį psichiką, yra ypač reti. Jie skiriasi nestandartiniu elgesiu, kuris dažnai gąsdina visuomenę. Pavyzdžiui, jie per daug vertina asmeninę erdvę ir nesugeba įleisti pašalinio asmens į ją. Paprastai šie asmenys žino savo ypatybes, tačiau nemėgsta, kad kiti juos paminėtų.

Norėdami užtikrinti savo saugumą, šizoidai naudojasi atskirties nuo visuomenės metodu. Jiems patogu būti vienam ir atsiduoti svajonėms bei fantazijoms. Nepaisant to, tokiems žmonėms nėra svetimi žmogaus išgyvenimai, jie tiesiog daro viską, kad išvengtų neigiamų emocijų.

Asmuo, turintis tokio tipo asmenybę, visuomenėje yra retai priimamas, jis sugeba pamatyti tai, ko nemato kiti. Ši savybė priverčia šizoidą užsiimti vieniša veikla, pavyzdžiui, meditacija ar kažkokiu kūrybiškumu. Asmens atsiribojimas ir izoliacija dažniausiai slepia norą būti prasmingiems artimiesiems.Bet kadangi žmogus nežino, kaip užmegzti ilgalaikius santykius, ir greitai pavargsta nuo bendravimo, artumas neatsiranda. Tai lemia, kad šizoidas jaučiasi patogiau gyvūnų ar mažų vaikų kompanijoje.

Šizoidinį sutrikimą galite nustatyti ankstyvoje vaikystėje. Šia liga sergantis vaikas yra pernelyg jautrus išoriniams dirgikliams, tokiems kaip garsus garsas ar ryški šviesa. Bet koks dekoracijos pasikeitimas gali sukelti jam diskomfortą, išreikštą atsiribojimu ir rėkimu. Tokie vaikai nemėgsta artimų kontaktų ir visais įmanomais būdais bando išsiveržti iš tėvų rankų, jie netgi gali anksti atsisakyti krūties, kad užtikrintų jų vientisumą ir vientisumą. Kartais jaunos motinos tai sieja su jautria kūdikio oda ar skausmo buvimu čiulpiant.

Simptomai

• emocinis atsiribojimas;
• dažna vienatvė;
• sunkus prisitaikymas prie naujų sąlygų;
• bendrųjų taisyklių ir reglamentų pažeidimas;
• aplinkos ignoravimas;
• izoliacija;
• žiauri fantazija;
• nesugebėjimas išreikšti šiltų jausmų.

Suaugusiame amžiuje šizoidinis sindromas įgauna vis aiškesnius bruožus. Taigi vyrai, turintys šį bendravimo sutrikimą, išreiškia nešališkumą ir atsiribojimą, kuris daugeliui moterų atrodo kažkoks gamtos bruožas. Tokie asmenys gali elgtis agresyviai ir keistai, tačiau tik dėl asmeninės apsaugos.

Bendraudami su priešinga lytimi, tokie vyrai elgiasi atsiskyrę, o tai gali būti suprantama kaip nesuinteresuotumas. Jiems lengviau atsivesti savo draugą į nuošalią vietą ir leisti laiką tyloje, nei eikvoti energiją gražiems linksmybėms ir einant į restoranus. Iš išorės tokie asmenys atrodo nuobodūs ir nuolaidūs, todėl bendravimo tęsinio paprastai nevyksta.

Bendraujant su šizoidinio tipo moterimi, taip pat galima pajusti šaltį ir atsiribojimą. Ji mieliau renkasi nuošalią vietą, nei linksminasi su draugais. Didelės minios ją pagimdė.

Galite atpažinti tokį asmenį pagal išvaizdą. Paprastai ji atrodo nepaprastai. Pvz., Šis asmuo gali lengvai ateiti į verslo susitikimą, naudodamas lengvą vasaros suknelę ir ažūrinę skrybėlę, visiškai nesuvokdamas, kad ji atrodo netinkama. Šizoidinei moteriai saviraiška yra daug svarbesnė už visuomenės primestas normas.

Šio tipo asmenybės moterys netoleruoja invazijos į asmeninę erdvę, todėl negali užmegzti meilės santykių. Jie dramatiškai keičia nuotaiką, iš draugiškos ponios virsdami uždaru ir neįveikiamu žmogumi. Fizinio intymumo baimė dažnai merginas verčia atsitraukti nuo santykių su vyrais. Jei šizoidinio tipo žmonės vis dėlto sutinka intymius santykius, tada jie tai daro be jokių emocijų. Jie gali kurti šeimas, turėti vaikų, tačiau sutuoktiniams jie išliks paslaptimi.

Psichologijoje yra keletas kirčiavimo klasifikacijų, leidžiančių šizoidinį sutrikimą turinčiam asmeniui priskirti tam tikrą porūšį.

Taigi, vokiečių psichologas K.Leonardas išskyrė kirčiavimo tipus pagal temperamentą, charakterį ir asmenybės tipą kaip visumą. Jis išskyrė demonstratyvų, pedantišką, įstrigusį, jaudinantį, hipertimišką, distimišką, ciklotimišką, išaukštintą, nerimastingą ir emocingą asmenį.

• Taigi demonstratyvų asmenį lemia nesąmoninga psichologinė gynyba, išreikšta pašalinant iš atminties akimirkas, galinčias pakenkti psichikai. Toks žmogus yra linkęs į melą, kuris, jo nuomone, yra gryna tiesa. Šis tipas išsiskiria padidėjusiu gailestingumo jausmu.
• Tačiau pedantiškajai asmenybei būdingas per didelis nerimas. Visame ir visur toks asmuo siekia trūkumų, kurie sukelia vidinę įtampą.
• Įstrigęs žmogus nesugeba greitai pereiti nuo vienos patirties prie kitos, o tai verčia kartas nuo karto grįžti prie patirtų jausmų.
• Kalbant apie jaudinantį tipą, dažnai stebimas netolerancija, pasireiškianti pykčio protrūkiais ir fiziniu smūgiu. Kuo žemesni tokio asmens intelektualiniai gebėjimai, tuo ryškesnis nelaikymas.

• Hipertimiškas psichotipas optimistiškai žvelgia į gyvenimą ir per daug nerimtai žiūri į rimtus dalykus. Nors dymtinei rūšiai būdingas padidėjęs sunkumas ir pesimizmas, dažnai pasireiškiantis polinkiu į depresines būsenas.
• Ciklotiminis žmogus sugeba pakeisti savo elgesį priklausomai nuo situacijos. Tačiau išaukštintas individas per arti suvokia jį supantį pasaulį, todėl yra linkęs į dažnus nuotaikų svyravimus.
• Nerimo tipas yra suvaržytas ir nepasitikintis savimi. Toks žmogus gali būti grubus ar grubus, bet tik tuo atveju, jei jis patiria nerimą ir nesaugumą.
• Emocingas žmogus per daug laiko skiria asmeniniams išgyvenimams. Jis išsiskiria gerumu ir nuoširdumu, kurį nesunku aptikti dėka ryškios veido išraiškos.

Kitas psichologas AE Lichko manė, kad kirčiavimas apibūdina charakterio bruožus, o ne asmenybę kaip visumą. Jo nuomone, kai kurios savybės gali keistis veikiant išoriniam spaudimui.

1. Psichiateninis šizoidas nemoka dirbti komandoje ir nesugeba prisiimti atsakomybės už kitus. Jis turi puikių žinių, tačiau dėl neapibrėžtumo ir nerimą keliančio įtarumo negali išsakyti savo minčių. Tokį žmogų lemia silpna nervų sistema ir polinkis į apatiją.
2. Jautriam šizoidui būdingas padidėjęs jautrumas ir trapi vidinė organizacija. Jis nežino, kaip išgyventi bėdas, ir labai ilgai palaiko pasipiktinimą. Neatleidimas skriaudėjui lemia, kad toks asmuo nuolatos suka galvoje, kas atsitiko, o tai priveda prie neurastenijos. Likusi dalis šio sutrikimo turinčio asmens yra kukli ir sąžininga.
3. Hysteroidas schizoidas turi gilią vienatvę ir visiškai nereikalauja socialinių ryšių. Jis susisiekia tik tada, kai to tikrai reikia. Kartais šis tipas sukuria aplink jį nedidelę žmonių grupę, su kuria jis kartais nori praleisti laiką.

Šizoidinis sutrikimas gali pasireikšti dviem atvejais.

1. Asteninis - nulemtas autizmo bruožų. Šiuo atveju pacientai išsiskiria per dideliu jautrumu ir menkai išreikštu savarankiškumu. Jie per aštriai reaguoja į neigiamus įvykius ir negali pakęsti ginčų bei skandalų.
2. Stenichny - išreikštas padidėjusiu efektyvumu ribotos formos veikloje. Šie asmenys visada elgiasi atsargiai ir apdairiai, be to, išsiskiria despotizmu ir valdžios geismu. Stenichny schizoid nesugeba užmegzti draugystės ir nežino, kaip dirbti komandoje.

Ankstyvame amžiuje šizotemiją galite nustatyti pagal šiuos požymius:

• vaikas valgo maistą tik iš tam tikrų patiekalų, visiškai nepripažindamas kito;
• kūdikis turi panikos būseną ar agresiją, jei jo daiktai nėra jų vietose;
• šizotimas neims daiktų iš pašalinių asmenų;
• šiai ligai būdingas judesių koordinacijos praradimas, vaikas nuolat suklumpa ir praranda pusiausvyrą;
• priepuoliai lemia kūno minkštėjimą ir stiprų atsipalaidavimą.

Iki šiol nėra nei vienos įrodytos priežasties, kuri galėtų išprovokuoti šizoidinio psichotipo vystymąsi. Visos teorijos grindžiamos tik prielaidomis.

• Kai kurie psichologai mano, kad ši psichopatija išsivysto dėl nepatenkinamo poreikio bendrauti. Jie siūlo, kad tokie vaikai gimtų asocialiose šeimose, kur nėra meilės ir tarpusavio supratimo. Šie asmenys nuo vaikystės jaučia tėvų priešiškumą, todėl yra užsisklendę savyje ir pašalinti nuo kitų žmonių.
• Kiti mokslininkai teigia, kad ši psichinė liga atsiranda dėl nesugebėjimo susikurti patogią aplinką aplinkos. Šizoidai negali susitaikyti su savo trūkumais ir nesugeba išgyventi nesėkmių, todėl vadovaujasi elgesiu.
• Yra versija, susijusi su protinės veiklos pažintinėmis kryptimis. Juos lemia neryškios mintys ir sunkumas suvokti. Tokie pacientai negali sugauti emocinės žmonių būklės, todėl tiesiog nesugeba reaguoti į kitų žmonių jausmus. Ši sąvoka apima lėtą vaikų kalbos ir motorinių įgūdžių vystymąsi, neatsižvelgiant į intelekto sugebėjimus.

Psichoterapija paprastai naudojama šizoidiniam asmenybės akcentavimui gydyti. Bet jei pacientas serga gretutinėmis psichinėmis ligomis, reikia skirti vaistų terapiją.

Geriausia kovoje su šia liga padeda psichoanalitinis požiūris. Tai reiškia ilgą psichologo, kuris turi elgtis kuo atidžiau, nuolat išlaikydamas atstumą, darbą. Gydytojas neturėtų sutelkti dėmesio į paciento savybes ir sutelkti dėmesį į jo ekscentriškumą. Vietą ir pasitikėjimą galima pasiekti tik parodžius nestandartinį šizoido mąstymą.

Pacientams gali būti padedama susidoroti su jų būkle per grupinę terapiją, kurios metu individai gali susitaikyti su tyrinėdami tokius žmones. Gydymui sukurta patogi aplinka, kuria siekiama jausti visišką saugumą. Žinoma, ne visi asmenys sugeba atsipalaiduoti nepažįstamoje vietoje ir pasitikėti kitais žmonėmis, tačiau palaikydami nuolatinį kontaktą galite pasiekti dalyvavimą tokioje terapijoje.

Kognityvinėje terapijoje gydytojas taiko metodus, pagrįstus teigiamų emocijų jutimu. Pacientas yra kviečiamas ištirti visą jausmų spektrą ir suteikti galimybę suprasti kiekvieną iš jų. Ateityje šizoidas turi išmokti reikšti teigiamas emocijas maloniose gyvenimo situacijose.

Norėdami pasiekti geriausią rezultatą, žmonės, turintys šizoidinį psichotipą, ne tik lanko psichologinius mokymus, bet ir dalyvauja vaidmenų žaidimuose bei namų užduotis. Papildomos klasės gali pagreitinti adaptacijos procesą ir susilpninti sutrikimo simptomus.

Žmonių, sergančių šizoidiniais sutrikimais, socializacija nėra reikšminga, nes jie pasaulį supranta skirtingai. Tokie asmenys nepriima visuotinai priimtų taisyklių ir normų, todėl juos sunku pritaikyti visuomenėje. Be to, bendravimo problemos dažnai kyla dėl netvarkingos išvaizdos ir nesugebėjimo palaikyti tvarkos.

Nepaisant išorinio atsiribojimo ir nesusiejimo, žmonės, turintys šizoidinį kirčiavimo tipą, išvystė intelektą ir kūrybinius sugebėjimus. Todėl jiems svarbu turėti artimą žmogų, kuris padėtų šizoidams įgyti socialinių įgūdžių, kad galėtų išreikšti save. Tik gavę išorinę paramą, tokie asmenys gali užimti aukštą karjeros vietą ir įgyti visuotinį pripažinimą.

Kad šizoidas jaustųsi užtikrintai, būtina laipsniškai įsitraukti į bet kokią veiklą. Pavyzdžiui, norėdami priprasti prie žmogaus, pirmiausia turite pradėti bendrauti pažįstamo žmogaus kompanijoje, palaipsniui pereidami prie dialogo. Tėvai nuo ankstyvo amžiaus turėtų įteigti tokiam vaikui atsakomybės ir pasitikėjimo jausmą. Jie turi nuvežti vaiką į įvairius renginius, taip pat apsilankyti viešose vietose ir įvairiose įstaigose. Taigi šizoidas išmoks būti visuomenėje ir atlikti paprastus veiksmus paprastiems žmonėms.

Kalbant apie profesinę veiklą, žmonės, turintys šį psichotipą, gali išsiugdyti profesiją, kuri apima vienišą darbą. Jie gali tapti puikiais istorikais, matematikais, fizikais, rašytojais, buhalteriais ir analitikais. Nepaisant ryškaus motorinio nepatogumo, šizoidai gerai valdo muzikos instrumentus ir gali susieti savo gyvenimą su muzika. Jie padarys puikius pianistus, gitaristus, muzikos instrumentų derintojus ir kt.

Dėl nestandartinio mąstymo ir meninio skonio buvimo toks žmogus gali rasti savo vietą kino pramonėje ir dramoje. Jis sugeba surinkti keletą nuobodžių minčių ir paversti jas įdomia idėja, kuri vėliau maloniai nustebins žmones.

Pažiūrėkite, kas yra šizoidas, kitame vaizdo įraše.