Autofobija šiandien yra gana dažnas psichinis sutrikimas. Tai pagrįsta obsesine baime būti vienam. Nepaprastai sunkiai išgyvenamos obsesinės mintys apie žmonių visuomenės poreikį ir nerimastinga būsena be žmonių.
Kas tai yra
Autofobijai būdingas nerimas, panika ir diskomfortas, kai vieniši ar su mintimis apie vienatvę. Fobinis sutrikimas laikomas rimta problema, tačiau laiku gydant jį galima išspręsti. Liga pavojinga ne tik su obsesiniu nerimo jausmu, bet ir su žalos savimi rizika. Remiantis statistika, iš autofobų skaičiaus daugiausia žmonių nusižudo.
Mintys apie savižudybę yra vienas iš pagrindinių autofobijos pavojų.
Daugeliui žmonių trumpas buvimas vienumoje su jais yra malonumas - tai leidžia atsipalaiduoti nuo greito gyvenimo tempo ir miesto šurmulio, sutvarkyti savo mintis, priimti apgalvotą svarbų sprendimą arba, priešingai, leisti sau pereiti prie malonios mėgstamos veiklos. Tačiau vienatvė kitiems sukelia diskomfortą. Ši problema fobija vadinama tik kraštutiniu laipsniu: jei jūs tiesiog mylite triukšmingas kompanijas ir pasiilgote žmonių, tai nėra patologija.
Vienatvės baimė dažnai susiformuoja, kai žmogus yra tiesiog išmestas iš socialinio rato. Tada jis jaučia pavojų priešintis sau daugumai. Vienatvė sukelia pacientui diskomfortą, nes jis nejaučia pasitikėjimo savimi, tačiau jaučia savo priklausomybę nuo kitų. Taip pat tokią fobiją palaiko natūralus žmogaus noras būti visuomenės dalimi.
Autofobija yra labai sunki vyresniems žmonėms, kurie jaučiasi palikti nuo gyvenimo. Dažnai fobija formuojasi paaugliams augančios krizės metu: jauname amžiuje labai svarbu būti tam tikro socialinio rato dalimi ir įsitvirtinti visuomenėje, o bendraamžių atmetimas gali būti sunkios ligos pradžia. Kartais fobija formuojasi nuo vaikystės, o kai kuriose situacijose ji gali formuotis ir suaugusio žmogaus būsenoje: viskas priklausys nuo konkrečių aplinkybių.
Ši psichinė liga vienodai paveikta žmonių, nepriklausomai nuo lyties ir amžiaus.
Atsiradimo priežastys
Dažnai fobija susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais, kai bijome būti apleisti tėvų. Autofobija taip pat dažnai atsiranda po skausmingos pertraukos su artimaisiais: tai įvyksta tiek moterims, tiek vyrams, dažniausiai po 30 metų. Net specialistams labai sunku tiksliai nustatyti, kodėl konkretus asmuo tapo autofobu, nes realiame gyvenime mus veikia daugybė veiksnių.
Tačiau vis tiek yra galimybė rasti tikėtiniausias ir pagrindines priežastis.
- Ankstyvo suaugusiųjų palaikymo stoka. Tėvai dažnai ir ilgą laiką palieka savo vaiką, artimieji retai kalbasi su kūdikiu, jis nelanko darželio ir atimtas iš bendravimo su kitais vaikais, vaikui dažnai grasinama jį apleisti, jei jis kaprizingas, nepaiso vaikų baimių ir ašarų. Toks atskirtas ugdymas gali sukelti vienatvės fobiją - socialinis nepriteklius ir pažeidžiamumo jausmas be tėvų padidina panikos atmetimo vienatvės riziką.
- Vaikystėje suaugusieji mažai dėmesio skiria švietimuiNemokykite sūnaus ar dukters atsistoti už save, nemėginkite to ugdyti intelektualiai ir neužsiimkite naudingais pomėgiais. Nuo to vaikas nesijaučia visavertis, pasitikintis savimi, turi mažai pomėgių. Ateityje tai lemia skausmingą priklausomybę nuo kitų.
- Vaikui dažnai buvo grasinama palikti vienąmesti gatvėje ar duoti nepažįstamiems žmonėms. Taigi negalima bendrauti su vaiku, nes būtent tokios grėsmės sukelia fobiją.
- Ryšiai su nepalankioje padėtyje esančiomis įmonėmis paauglystėje taip pat gali išsivystyti autofobija. Tai atsitinka, kai paauglys sunkiai priimamas į visuomenę, kurios dalimi jis nori būti. Tai sudaro liūdną baimę būti atstumtam.
- Paauglių krizė, sunkus, nesuprantančio pašnekovo trūkumas taip pat gali būti autofobijos priežastys. Negalėjimas dalintis jausmais su niekuo yra rimta psichologinė problema, sukelianti psichinę ligą.
- Baimė suaugusiam žmogui neturi laiko kurti šeimą ir turėti vaikų - Tai dažna suaugusiųjų autofobijos priežastis. Kiekvienam žmogui šis amžius yra skirtingas, tačiau baimė po 30 metų tampa opiausia. Ypač sunku, kai artimieji ir draugai sustiprina situaciją.
- Pasitikėjimas savimi ir intymumas su nepatikimais žmonėmis yra pavojingi. Žmogus tampa priklausomas nuo jų, tačiau neranda abipusės meilės ir supratimo. Tai taip pat sukelia panikos baimę būti visiškai be artimųjų. Sistemingos meilės nesėkmės dažnai būna prieš autofobiją, o pačios nesėkmės dažniausiai kyla būtent dėl to, kad žmogus nežino, kaip pasirinkti „tinkamus“ žmones.
- Susidūrus su mylimo žmogaus mirtimi Tai dar viena dažna įmanoma priežastis, vedanti į autofobiją. Asmuo supranta, kokie trapūs santykiai su artimaisiais ir koks trumpas yra mūsų gyvenimas, jis bijo, kad mylimieji gali būti labai lengvai prarasti.
- Žema nuomonė apie save, bendravimo sunkumai, drovumas taip pat gali sukelti bet kokios vienatvės fobiją. Tokiu atveju įgimtas polinkis yra derinamas su nepalankiais nelaimingais atsitikimais, kurie lengvai gali tapti autofobijos atsiradimo priežastimi.
- Meilės nesėkmė nepaprastai sunkus ir netikėtas plyšimas, mylimo žmogaus išdavystė - tai yra dažnos pavojingos fobijos priežastys tiek moterims, tiek vyrams bet kuriame amžiuje. Jei išsiskyrimas išgyvenamas labai sunkiai, kartais turėtumėte kreiptis į psichologo pagalbą, kad išvengtumėte nemalonių padarinių.
- Žmonėms, linkusiems į apmąstymus, net nemalonūs vienatvės prisiminimai gali išprovokuoti autofobiją. Galbūt asmuo atsidūrė sunkioje situacijoje, kurioje jis buvo vienas su savimi, o dabar aplinkinių žmonių nebuvimas yra susijęs su neigiamumu.
- Įtemptas gyvenimas ir puikus užimtumas šiais laikais (Tai ypač pasakytina apie didelius miestus) taip pat gali būti problema. Žmonės paprasčiausiai neturi laiko santykiams ir pilnaverčiam bendravimui, jie yra nuolatos visuomenėje, tačiau tuo pat metu jaučiasi vieniši, nes negali su niekuo užmegzti artimų santykių.
Turite suprasti, kad kadangi daugybė veiksnių daro įtaką žmogui iš visų pusių, nustatyti vieną priežastį yra nepaprastai sunku: veiksniai sutampa ir veikia kartu. Patyręs psichologas gali padėti nustatyti reikšmingiausią priežastį ir atsikratyti ligos, nes kiekvienas atvejis visada yra individualus.
Simptomai
Obsesinė baimė yra labai nemalonus jausmas, žymiai pabloginantis gyvenimo kokybę. Jei tai kelia nedidelį susirūpinimą ar vienkartinį panikos priepuolį, dar per anksti kalbėti apie ligą: sutrikimas yra išimtinai sistemingas ir visapusiškas. Tačiau fobija gali būti labai nepastebima, todėl kai kuriais atvejais jos savarankiškai nustatyti neįmanoma.
Ekspertai pažymi, kad rizikuoja silpni, drovūs, nesaugūs asmenys, nesubrendusios psichikos paaugliai ir vieniši seni žmonės - dažniausiai jie kenčia nuo šio sutrikimo.
Autofobijos simptomai yra šie.
- Nesugebėjimas priimti sprendimų nepasitikėjimas savimi, nesaugumas apibūdina šią ligą. Toks individas jaučia nuolatinius ir rimtus sunkumus, prisitaikydamas prie pasaulio, todėl jis visada reikalauja palaikymo ir pritarimo iš trečiųjų šalių. Baimė dėl privatumo, atsakomybė ir pasitikėjimas savimi yra svarbios ir nemalonios problemos, apibūdinančios autofobiją.
- Didelis noras būti bet kurios grupės dalimi taip pat apibūdina patologiją. Pacientas skausmingai nori jaustis visuomenės gabalu.
- Bandoma nusileisti aplinkiniams žmonėms ir bet kokia kaina išlaikyti juos liudija didelę baimę likti be šių žmonių. Kraštutiniais atvejais tai nėra gerai.
- Panikos priepuoliai taip pat apibūdina autofobiją. Tai dar vienas nerimą keliantis signalas, kuris aiškiai parodo obsesinę ir nesąmoningą vienatvės baimę. Panika pacientui iškyla skyrybų su žmonėmis metu. Kartais net nesugebėjimas susisiekti su asmeniu mobiliuoju telefonu sukelia priepuolį.
- Nelogiškas elgesys santykiuose su kitais. Pacientai iš išorės gali atrodyti labai neįskaitomi renkantis sielos draugę. Jie linkę užmegzti trumpus ir neįpareigojančius santykius, jie labai greitai ir retokai gali nuspręsti susituokti. Pagrindinis autofobo tikslas nėra palikti ramybėje ir jo neatsisakyti.
Esant kraštutiniam ligos išsivystymo laipsniui, autofobas dažnai bijo būti paliktas namuose, bijo miegoti, būti dideliuose tuščiuose kambariuose ar vaikščioti gatve ten, kur dar nėra nieko.
Baimei būdingas diskomfortas, panika ir kartais ji gali pasireikšti fiziniame lygmenyje. Greitas kvėpavimas, drebulys, širdies plakimas, skausmas, prakaitavimas - Visa tai galima išreikšti autofobija.
Gydymas
Autofobinis psichikos sutrikimas gali gana sėkmingai pasiduoti kvalifikuotam gydymui. Tinkamai pasirinkdamas ir padedamas profesionalų, žmogus sugeba atsikratyti problemos, pradėti gyvenimą be kasdienio streso.
Kaip kovoti su liga? Savarankiškas gydymas geriausiai paliekamas, kad nepablogintumėte situacijos. Raštingi ir profesionalūs psichologai ar psichiatrai. Naudodamiesi savigydos priemonėmis, turėtumėte dažniau lankytis pas artimuosius ir draugus, kalbėti apie problemas, kreiptis pagalbos ir palaikymo.
Autofobija gali būti gydoma skirtingai. Pirmaisiais, lengvais etapais, psichologai taiko įvairius metodus, pavyzdžiui, paciento gali būti paprašyta kalbėti ar atkreipti savo baimes, skirtingai išreikšti savo emocijas ir atsikratyti vidinės agresijos. Vėlesnėse ligos stadijose psichoterapeutai dirba dažniau: pacientai vartoja antidepresantus ar kitus gydytojo paskirtus vaistus.
Gerai žinomi ekspertų patarimai padės įveikti fobiją pradiniame jos etape, iš dalies palengvina nerimą ir leidžia nusiraminti nerimo būseną, tačiau jie nepajėgia pakeisti vizito pas gydytoją.
- Labai svarbu suvokti tą vienatvę - Tai yra visiškai natūrali bet kurio žmogaus būsena, mes visi esame savarankiški ir atskiri individai. Pasiruoškite šiam diegimui. Neįmanoma nuolat būti šalia kažkieno, o jei tokios sąlygos bus užtikrintos, jos tik pakenks psichikai ir asmeniniam tobulėjimui. Svarbu išmokti būti nepriklausomiems ir ne per daug priklausomiems nuo išorinių veiksnių, įskaitant aplinkinius žmones.
- Atsipūskite nuo nemalonių minčių ir prisiminimų pasitelkiant pomėgį ar tiesiog malonų dalyką, kūrybą, sportą ar kitą savirealizaciją. Suraskite sau hobį, o jei jo nėra - atlikite reikšmingus namų ruošos darbus arba pasinerkite į darbą - tai atitrauks nuo baimės.
- Neleiskite rutinai visiškai sugaišti savo laiko, būtinai atsipalaiduokite ir pasirūpinkite savimi. Organizuokite apsipirkimą, keliones su draugais į kiną, išeikite iš miesto, paįvairinkite savo laisvalaikį. Kuo labiau jūsų gyvenimas bus prisotintas ryškių džiaugsmingų įvykių, tuo greičiau jus atitrauks nerimas dėl vienatvės.
Autofobui dažnai būna sunku patiems suvokti savo problemą, pasikonsultuoti su specialistu ar savarankiškai imtis priemonių.
Žmogus yra paniręs į savo nerimą ir beviltiškumą, jis yra labiau apsaugotas nuo visuomenės. Tokiais atvejais paciento artimųjų supratimas yra labai svarbus. Artimi žmonės turėtų švelniai stumti žmogų į pokyčius, padėti užpildyti dienas šviesiomis akimirkomis, įgyti pasitikėjimo savimi ir naujų pomėgių. Neabejotinai turėtumėte pabandyti įtikinti autofobą apsilankyti pas psichologą.
Psichoterapija
Psichologija gali išspręsti beveik bet kokią problemą dabar, jei pasirinksite savo srities profesionalą.
Svarbiausia yra nustatyti atskiras priežastis, kurios paskatino fobiją. Be to, patarus psichologui, būtina kovoti būtent su šiomis priežastimis, o ne su pačia fobija. Technika kiekvienu atskiru atveju yra skirtinga.
Tam tikrose situacijose hipnotizuojančių metodų pagalba galite atsikratyti visapusiško nekontroliuojamo nerimo: veiksmingi šiuolaikiniai metodai padeda tiesiogiai įvesti į pasąmonę reikiamus parametrus, o neigiamą pakeisti teigiamu. Vėliau pacientas nustoja jausti privatumą kaip bauginantį reiškinį, pradeda su juo bendrauti visiškai abejingai ir netgi mėgautis vienatvės akimirkomis.
Ypač sudėtingose situacijose naudojami vaistai. Tai antidepresantai, įvairūs raminamieji. Galite juos vartoti tik gydytojo rekomendacija.
Labai svarbu kuo greičiau kreiptis kvalifikuotos pagalbos, neleisti fobijai dreifuoti, kitaip liga progresuos. Po subalansuoto gydymo galite visiškai atsigauti po autofobijos, nustatyti savo sveikatą, pamiršti apie fiziologinius nemalonius simptomus, taip pat stabilizuoti psichologinę būklę. Atsikratydami obsesinių baimių, žymiai pagerinsite gyvenimo kokybę, visų pirma, tai taikoma profesiniam tobulėjimui ir asmeniniams santykiams.
Savipagalba
Vien fobiją įveikti įmanoma tik pradiniame etape. Tai taip pat veiksminga profilaktikos priemonė, jei jaučiate polinkį į autofobiją. Šios priemonės padės išvengti ligos arba užkirsti kelią jos vystymuisi pirmaisiais etapais.
- Meditacija ir kvėpavimo pratimai gali padėti išgydyti bet kokią fobiją, įskaitant patologinę bet kurios vienatvės baimę. Taip yra dėl to, kad jūs nusiraminate procese ir atleidžiate susikaupusį stresą. Verta kasdien skirti keletą minučių meditacijai, taip pat atsiminti gilų kvėpavimą tiesiogiai nerimą keliančiose situacijose - tai neleis panikuoti, o ramybė laikui bėgant taps įpročiu.
- Reikėtų tobulėti ir išbandyti naujus dalykus.atsikratyti savo fobijos. Ieškokite naujų pomėgių, įveikite save, užsiimkite įdomiais darbais. Tai padės užmegzti ryšį su savimi - jums nebebus nuobodu vienatvėje, įgysite pasitikėjimo savo sugebėjimais ir nebijosite kitų žmonių nebuvimo.
- Sportas ir kūrybiškumas puikiai padeda išlieti neigiamą energiją ir nepalieka laiko nerimui ar susirūpinimui. Užsiregistruokite į mokymo, jogos, tapybos ar dainavimo kursus. Jūs gerai praleisite laiką, išmokite naujų dalykų, taip pat įgysite pasitikėjimo savimi ir būsite įkvėpti savo darbo rezultatų.