Savikritika: kas tai yra, kaip ji pasireiškia ir kaip atsikratyti savikritikos?

Sveika savikritika būtina kiekvienam žmogui. Tai padeda žmonėms judėti siekiant savo tikslų. Per didelis savęs trūkumų ir klaidų ieškojimas bei begalinė analizė sukelia per didelę savikritiką.

Pagal savikritiką suprantama savo klaidų identifikavimas, neigiamų savo veiksmų, mąstymo ir elgesio aspektų analizė ir įvertinimas. Savikritika psichologijoje yra atspindintis žmogaus požiūris į save, išaugę reikalavimai savo asmeniui ir nesuderinamas požiūris į savo klaidas (jų nuolat ieškoma) ir imantis priemonių joms išnaikinti. Paprastai tariant, tai reiškia savikritika yra siejama su savęs vertinimu, o savikritika yra charakterio bruožas.

Kviečiamas tinkamas savęs, savo teigiamų ir neigiamų bruožų suvokimas sveika savikritika. Kritiškas požiūris į save rodo asmens psichinę sveikatą. Per mažai savikritikos yra per daug aukšta savivertė, dėl kurių žmogus nesugeba pripažinti savo klaidų. Jis vengia atsakomybės, mato savyje išskirtinumą, laikydamas save geriausiu.

Sumažėjęs savęs vertinimas lemia perdėta savikritika kurioje prarandamas pasitikėjimas savimi. Pernelyg didelė savikritika reiškia, kad individas turi tam tikrų psichinių anomalijų. Toks žmogus dėl visų bėdų kaltina save. Jis laiko save nevertingu žmogumi.

Psichologai nustato daugybę per daug savikritiškų žmonių požymių.

1. Užuot analizavęs savo klaidas, žmogus vertina ir kritikuoja save kaip asmenybę. Tuo pačiu labai sumažėja savivertė, yra tikimybė ateityje padidinti klaidų.
2. Savikritiški žmonės, bijodami nesėkmės, priimdami sprendimus vengia rizikos.
3. Žmogus, linkęs į per didelę savikritiką, bijo atvirai reikšti savo nuomonę, nes mano, kad tokiems nekvalifikuotiems ir neleistiniems samprotavimams nereikia dėmesio.
4. Savikritiškas žmogus yra sutelktas į savo trūkumus. Atliktų veiksmų rezultatai ne visada jam tinka, nes jis būtinai atskleidžia trūkumus, kurie dar kartą įtikina jį dėl nesugebėjimo padaryti ką nors gero.
5. Nuolatinis slinktis neigiamų scenarijų galvoje, asmeninės nesėkmės tikėjimasis sukelia padidėjusį nerimą.
6. Reikalauti norų ir paprašyti pagalbos neįmanoma, nes bijoma atmesti. Be to, savikritiškas žmogus bijo pažvelgti į savo akis vikriai ir gremėzdiškai.

Viena vertus, savo veiksmų įvertinimas leidžia žmogui įžvelgti ir ištaisyti asmeninius trūkumus. Kita vertus, per didelė savikritika sukelia nepageidaujamas pasekmes.

Žmogus, sugebantis apžvelgti, gali pripažinti savo klaidas ir rasti kompromisinį sprendimą su kitais. Tinkamas sveikas savęs vertinimas turi keletą privalumų:

• asmens supratimas apie jo veiksmų neveiksmingumą ar efektyvumą;
• papildomos motyvacijos įgijimas;
• naujų tikslų nustatymas, jų pasiekimo plano parengimas;
• tinkama jų veiklos analizė;
• gebėjimas taisyti savo veiksmus;
• gebėjimas padaryti teisingas išvadas;
• atsikratyti per didelio pasitikėjimo savimi;
• ugdyti pagarbą kitoms asmenybėms;
• pasireiškia sugebėjimas atpažinti savo klaidas ir trūkumus;
• gebėjimas pašalinti problemas ir klaidas;
• galimybė tobulėti ir tobulėti.

Padidėjusi savikritika slopina asmens iniciatyvą ir savarankiškumą. Žmogus įsitikina, kad vis tiek niekas nepavyks. Baimės atsiradimas užmuša norą vėl pabandyti ką nors padaryti. Gimsta kaltės ir gėdos jausmas. Ryškiai sumažėja savivertė.

Visa tai gali sukelti psichinius sutrikimus, neurozę ir depresiją. Tinkamos savikritikos nebuvimas lemia savęs kasimą ir savęs neigimą. Prie šios būklės prisideda šios priežastys:

• prieštaringas jausmų ir motyvų pobūdis, aiškaus savo norų supratimo stoka, konfliktai ir nesutarimai su savimi, kurie dažnai lemia tai, kad savikritika tampa gyvenimo būdu;
• nesugebėjimas nustatyti savo gyvenimo gairių, pasitikėjimas kitų žmonių įsitikinimais, principais ir vertybių sistema visada lemia per didelę savikritiką;
• asmeninių ribų nebuvimas, nesuvokimas apie savo pačių atsakomybę ir kitų žmonių kaltę, nesugebėjimas kontroliuoti situacijos lemia tai, kad visi sunkumai, nesėkmės ir problemos užfiksuojami savo sąskaita.

Objektyvios kritikos ženklas yra tikslios informacijos prieinamumas ir kai kurių duomenų įvertinimas.. Subjektyvi kritika remiantis vieninteliu faktu.Objektyvus informacijos aiškinimas vyksta taip: individas neįvertina savo sugebėjimų, tačiau, gerai išanalizavęs įvykius, supranta, kad jo karjera vystosi gana sėkmingai, motyvuoja kolegas žengti į priekį per gretas, šeimos gyvenimas jam taip pat teikia daug džiaugsmo ir laimės. Todėl jo nevertingumo instaliacija išprovokavo kažkieno subjektyvią kritiką. Pernelyg griežtas tėvų reikalavimas, nepelnytos bausmės, vaikų žeminimas sukelia per didelę kritiką ir orientuojasi į nieko vertą.

Subjektyvi kritika grindžiama vieno bruožo vertinimu. Tai pagrįsta konkretaus žmogaus jausmais ir emocijomis. Subjektyvią nuomonę visuomenė ar bet kuris asmuo gali primesti iš aplinkos. Savo pačių veiksmų vertinimas priklauso nuo vertybių, asmeninių įsitikinimų ir įsitikinimų sistemos. Aukšta ar žema savivertė atitiks tam tikrą savikritiką.

Per daug savikritikos yra nukreipta į dėmesį savo trūkumus, nepasinaudodamas pranašumais. Žmogus tiesiog nepastebi savyje gerųjų savybių. Jis sutelkia dėmesį į trūkumus ir yra įsitikinęs, kad nenusipelno gyvenimo naudos. Dažnai ši nuomonė netiesa.

Pernelyg didelė savikritika trukdo individui pažvelgti į aplinkybes iš šono ir susirasti sau tinkamas perspektyvas. Žmogus, pasinėręs į vidinius išgyvenimus, sutelkia dėmesį į savo neigiamus bruožus ir nepastebi, kas vyksta aplink įvykius.

Savikritiški žmonės įpranta griežtai vertinti visus savo veiksmus, be galo ieškoti savyje trūkumų. Dėl nuolatinio elgesio ieškant savo klaidų žmogus tampa sąmoningas. Visuose savo veiksmuose žmogus mato nereikšmingumą ir nereikšmingumą. Jis atsisako naujų galimybių, nebando pasiekti norimo rezultato. Baimės ir abejonės neleidžia asmenybei atsiskleisti, tinkamai realizuoti.

Žmogui, turinčiam didelę savikritiką, nuolat atrodo, kad praeityje likusios problemos grįžta. Jis vėl juos supranta ir emociškai patiria. Sistemingas minčių grąžinimas į praeities įvykius sumenkina žmogų iš vidaus. Ankstesnių veiksmų analizė turėtų paskatinti asmenį išmokti teigiamas pamokas, o ne savęs drausminti.

Nuolatinė savikritika užsiimantis individas pasaulį mato tamsiose spalvose. Pasitikėjimas savimi pakelia atmosferą, žmogus nustoja pastebėti savo nuopelnus, nemato jokių perspektyvų ir nesupranta, kaip ištaisyti situaciją. Jis net nesiekia savęs dirbti.

Per daug savikritikos sukelia per didelį nepasitikėjimą savimi. Tokios kokybės žmogus nesugeba atverti savo sielos žmonėms, pamažu atsiribodamas nuo jų. Įtarimas atima iš jo galimybę įgyti asmeninę laimę.

Gebėjimas teigiamai suvokti pasaulį atkuria ramybę, prisideda prie papildomų galimybių įgijimo. Kai kurie savo sąmonės veikimo būdai padeda atsikratyti sunkios savikritikos.

• Atsakomybės pripažinimas pasireiškia gebėjimu atsiskaityti už savo veiksmus prieš protą ir širdį.. Visada atminkite, kad bet koks atsidavęs veiksmas atliekamas pagal jūsų pasirinkimą, todėl niekada nekaltinkite kitų už neigiamas pasekmes. Prisiimkite atsakomybę už visus įvykius.
• Jausmo analizė labai padeda kovojant su savikritika. Kontroliuokite save, per daug neklausykite kitų nuomonės. Nepasiduokite nerimą keliančioms mintims, neabejokite savo jėgomis. Savikritiką visada reikia taisyti. Vidinė laisvė įgyjama nuraminant žiaurias emocijas analizuojant jausmus.
• Savo sėkmės „kiaulės bankas“ pakelia pasitikėjimą savimi iki norimo lygio. Pataisykite užrašų knygelėje visus sėkmingai atliktus atvejus. Pakeiskite dėmesį nuo savo trūkumų į dorybes. Atsisakykite įpročio reguliariai šmeižti save dėl bet kokios priežasties. Kaupkite savo pasiekimus, pamažu supraskite savo individualią vertę. Pripažinkite savo sėkmę, pagirkite save.
• Nepriklausomas apibūdinimas padeda atsikratyti neigiamo mąstymo. Paprašykite pažįstamo asmens ant popieriaus lapo išrašyti visas savo stipriąsias ir silpnąsias puses, stipriąsias ir silpnąsias puses.
• Paralelės tarp savęs ir kitų žmonių yra beprasmės. Nustokite lyginti save su kitais. Visi žmonės turi skirtingas galimybes ir sugebėjimus. Priimk savo ypatybes ir naudok jas naudingai, susikoncentruok tik į save. Kiekvienas žmogus turi savo charakterį ir temperamentą. Neįmanoma priversti choleriko atlikti monotonišką darbą, ir beprasmiška kaltinti flegmatiką lėtu.
• Turite įsiklausyti į kitų nuomonę, tačiau neturėtumėte gyventi pagal kitų žmonių mintis. Pabandykite rasti savo požiūrį į daiktus ir įvykius. Stenkitės rasti individualumą ir vidinę harmoniją. Tai yra geras būdas atsikratyti savikritikos.
• Daryk tai, kas tau patinka atkuria ramybę, įkvepia žmogui įkvėpimą ir norą veikti, įveikti įvairias kliūtis kelyje įgyvendinant suplanuotus veiksmus. Dirbk kūrybą ar sportuok, kurk savo verslą, augink vaikus. Mėgstamas verslas padeda atskleisti stipriąsias puses, jas pademonstruoti kitiems. Tai pašalina slegiančias mintis ir prisideda prie vidinės laisvės įgijimo.